Apie devonreksų
veislę ir ne tik
Čia rasite atsakymus į dažniausiai man užduodamus klausimus apie žmonių alergijas kylančias katėms, informacijos apie nukarusią kačių papilvę, maisto normavimą, devoreksų išvaizdą, charakterį, priežiūros ypatumus, bei atsakymą į klausimą ką geriau rinktis - patiną ar patelę?
Jei jau turite arba tik planuojate įsigyti naują šeimos narį, primygtinai rekomenduoju susipažinti su šia informacija. Tai ne tik padės praplėsti žinias, bet ir apsaugos nuo kritinių klaidų, galinčių turėti tiesioginės įtakos jūsų augintinio sveikatai.
Charakteris
Pirmiausia, turbūt, reikėtų pradėti nuo to, kad devonreksai yra labai protingi. Šią veislę pati dažnai apibūdinu kaip šunis katės kūne, nes jie labai greitai mokosi, lengvai leidžiasi auklėjami ir net pasiduoda dresūroms. Juos nesunkiai galite išmokyti įvairiausių triukų, tokių kaip duoti labas, sėsti, gulti ar net atnešti žaisliuką.
Devonreksai pasižymi labai ryškia asmenybe. Jie yra meilūs, švelnūs, labai mėgstantys bendrauti, sekioti visur paskui, stebėti jūsų veiksmus, miegoti šalia, palaikyti akių kontaktą, taip bandydami užmegzti su Jumis ryšį.
Ši veislė lengvai prisitaiko prie naujos aplinkos ir kitų gyvūnų. Jie puikiai sutaria su kitomis katėmis, šunimis ir kt. Taip pat, devonreksai yra labai draugiški su vaikais, mėgsta jų dėmesį ir nesibaigiančius žaidimus kartu.
Išvaizda
Devonreksai yra smulkaus sudėjimo, pasižymintys didelėmis ausimis, plačia galva, trumpu snukučiu, bei didelėmis įvairių spalvų akimis. Devonreksų kailis yra trumpas, banguotas, įvairių spalvų (juodas, baltas, mėlynas, su įvairių spalvų plėmukais ir be jų.).
Kiekvieno Devonrekso kailiuko ilgis skiriasi - gali būti tiek itin trumpas, tiek itin vėšlus. Vienas iš didžiausių šių veislės pliusų - jie beveik nesišeria! Devonreksų plaukų nematysite nei ant baldų paviršių, nei ant grindų. Suaugęs devonrekso patinas vidutiniškai sveria apie 3-5 kg, o patelė apie 2,5-3 kg.
Ar jam dar užaugs kailis?
Visi devonreksų kačiukai būdami 2-6 mėn amžiaus keičia kailį ir būna „pusplikiai“, o kačiukai į naujus namus iškeliauja būtent 3,5 – 4 mėn amžiaus ir klientai, kuriems yra labai svarbus ilgesnis augintinio kailis, atvykę atsiimti naujo šeimos nario sunerimsta ar jo kailis toks bus ir visada. Atsakymas į šį klausimą – ne, toks jis nebus ir kailis tikrai užaugs, tačiau tam reikia laiko. Devonreksų kailis užauga pamažu ir maždaug 3 metų amžiaus katinas jau turės savo gražujį kailiuką. Taip pat, kiekvienam devonrekso laikytojui svarbu žinoti, kad devonreksams skirtingais sezonais, svyruojant temperatūroms, kai kuriose vietose kailis praretėja (dažniausiai tai būna pilvo šonai), vėliau kailis vėl atauga. Kailio praretėjimą gali įtakoti ir hormonų kaitos, stresas.
Kaip žinoti, kokio kailio ilgio bus šis kačiukas?
Šiuo atveju reikėtų teirautis veisėjo. Devonreksų kailis priklauso nuo jo tėvų genetikos. Jei kačiuko abu tėvai yra ilgesnio kailiuko – toks bus ir jūsų išsirinktas mažylis. Jei vienas iš mažylio tėvų yra trumpesnio kailiuko, o kitas ilgesnio – tikimybė yra 50/50 abiems kailių tipams ir tuomet reikėtų žiūrėti į kailiuką, kokį jis turėjo iki 1 mėn amžiaus, arba kitaip tariant, su kokiu gimė – tokį ir turės, jei gimė trumpo kailiuko, mažylis ir suaugęs turės trumpesnį kailį, jei gimė ilgesnio – suaugęs taip pat turės ilgesnį kailį.
Priežiūros ypatumai
Kadangi devonreksų kailiukas yra labai trumpas - šukuoti jų nereikia. Maudyti šios veislės kačių taip pat dažnai nereikia, tik tokiu atveju, jei yra juntamas poreikis. Kaip ir bet kuriai kitai veislei, devonreksams reikia kirpti nagučius, išvalyti ausytes, vatos tamponėliu galima nuvalyti susirinkusias traiškanas.
Renkantis maistą – labai svarbu rinktis tik super arba ultra premium klasės maistą, taip užtikrinsite gyvūno spindintį kailį, ir gražią, sveiką odą. Svarbu žinoti, kad visos katės netoleruoja laktozės, todėl joms nereikėtų duoti lakti pieno. Palepinti savo augintinius galite virtomis viščiukų širdelėmis, skrandukais, konservukais, mažu sūrio gabalėliu ar šaukštu varškės. Svarbu visko duoti su saiku.
Pakritusi kačių papilvė - normalus reiškinys ar nutukimo požymis?
Pakritusi papilvė (angl. primordial pouch) yra visiškai normali, evoliuciškai išsivysčiusi kačių kūno dalis, esanti apatinėje pilvo dalyje, tarp užpakalinių kojų.
Šią papilvę turi visos katės, nepriklausomai nuo veislės ar kūno būklės indekso. Jos matomumas kiekvienai katei yra skiringas - vienoms katėms jis yra minimalus ir vos pastebimas, kitoms jis gali būti labai gerai matomas ir stipriai nukaręs. Net ir labai liekno sudėjimo katė gali turėti itin ryškią papilvę. Tai nėra nutukimo ar sterilizacijos pasekmė.
Kačių šeiminkai dažnai sumaišę šį poodinį riebalų sluoksnį su nutukimu imasi dietų bei maisto normavimo, kuris kaip jau minėjau katėms gali būti itin pavojingas.


Kam ši papilvė reikalinga?
Apsauga kovų ir gynybos metu: Gamtoje katės kaunasi naudodamos užpakalines kojas ir aštrius nagus, smūgiuodamos į varžovo pilvą. Laisva, elastinga pilvo oda ir po ja esantis jungiamojo audinio sluoksnis veikia kaip amortizatorius. Jis apsaugo gyvybiškai svarbius vidinius pilvo ertmės organus nuo tiesioginių traumų, įplėšimų bei gilių sužalojimų.
Maksimali judesių amplitudė ir šuolių lankstumas: Katės yra aukščiausio lygio akrobatai. Atliekant šuolį, sprintuojant ar pilnai išsitiesiant bėgimo metu, stuburas ir užpakalinės galūnės reikalauja didelio odos elastingumo rezervo. Primordial pouch suteikia papildomos odos plotą, leidžiantį kūnui maksimaliai išsitempti be audinių įtempimo ar skausmo.
Energijos ir maisto resursų talpykla: Laukiniai kačių protėviai maisto gaudavo netolygiai. Gavus didesnį grobio kiekį, skrandis ir virškinamasis traktas turėdavo galimybę drastiškai išsiplėsti. Laisva pilvo oda leido katei pasisotinti „atsargai“ be vidinio spaudimo pilvo ertmėje.
Kačių mityba ir maisto normavimas: Kodėl griežtos dietos gali būti pavojingos?
Atsakingas rūpinimasis augintiniu prasideda nuo mitybos. Tačiau priešingai nei šunims, kačių organizmui maisto normavimas gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.
Kodėl kačiukams (iki 12 mėn.) maistas NEGALI būti normuojamas?
1.Energinis deficitas ir vystymosi sutrikimai: Kačiuko skrandis labai mažas, tačiau jo energijos poreikis - milžiniškas. Kiekvieno kačiuko metabolizmas, augimo šuoliai ir energijos sąnaudos skiriasi, todėl taikant universalų „vadovėlinį“ gramų normavimą labai lengva neatitaikyti tikrojo poreikio ir iššaukti lėtinį energijos deficitą.
Jei skaičiuojant normą suklystama ir kačiukas gauna net ir nedidelį, bet lėtinį kalorijų deficitą, organizmas trūkstamą energiją pradeda imti iš savo resursų. Tai gali lemti:
Raumenų masės vystymosi atsilikimą (baltymų katabolizmą);
Nusilpusį imunitetą ir didesnį imlumą infekcijoms;
Lėtesnį kaulų tankio vystymąsi bei prastesnę kailio struktūrą.
2.Kritinė rizika cukraus kiekiui kraujyje: mažų kačiukų organizmas dar nemoka efektyviai kaupti gliukozės atsargų. Pritrūkus maisto net ir kelioms valandoms, kačiukui gresia hipoglikemija (staigus cukraus kiekio kraujyje kritimas), pasireiškianti silpnumu, traukuliais ar net sąmonės netekimu.
3.Kačiukai patys jaučia savo poreikį: Sveikas, augantis kačiukas nenutunka, nes visą gautą energiją išnaudoja augimui ir judėjimui. Sausas maistas bei dubenėlis švaraus vandens augančiam kačiukui turi būti prieinamas visada (24/7).
Pavojai suaugusios katės organizmui, kai maistas normuojamas neteisingai
Katė yra grynas mėsėdis. Jos virškinimo sistema ir medžiagų apykaita evoliuciškai pritaikyta ėsti dažnai, bet po nedidelį kiekį (iki 10-15 smulkių ragavimų per parą. Ribojant katės priegą prie maisto, kyla šios rizikos: kepenų lipidozė, gastritas, pankreatitas.
Kodėl devonreksams maisto ribojimas gali būti dar pavojingesnis?
Devonreksai dėl trumpo kailio ir mažesnio apsauginio plauko sluoksnio išeikvoja apie 10-20% daugiau energijos vien kūno šilumai palaikyti. Taip pat, jie pasižymi itin aukštu aktyvumu, todėl jų organizmas kalorijas sudegina kur kas greičiau nei ramesnių veislių katės.
Kada ir kaip galima riboti maistą suaugusiai katei?
Svorio reguliavimas galimas TIK suaugusioms katėms ir TIK esant realiam, veterinariniam nutukimui, arba kitoms sveikatos problemoms, kurios reikalautų vetarinarinės dietos.
Jei jūsų katė turi antsvorio, pirmiausia būtina pasitarti su veterinarijos gydytoju, porcijas mažinti palaipsniui, skaidyti į mažiausiai 4-6 porcijas per parą ir nuolatos katę stebėti. Jei katė pradeda rodyti bet kokius sveikatos sutrikimus - būtina maisto normavimą nutraukti ir kreptis pas specialistus.
Devonreksai - hipoalerginės katės. Mitas ar tiesa?
Tarp gyvūnų mylėtojų, kai kuriose socialinių tinklų grupėse galima rasti informacijos, kad devonreksai nesukelia alergijos, todėl gan dažnu atvėju, žmogus, turintis alergiją katėms į veislyną ateina su klausimu – ar tiesa, kad devonreksai yra hipoalerginės katės? Ir taip, ir ne. Šiai dienai nėra nei vienos kačių veislės, kuri būtų 100% hipoalerginė.
Kaip išsiaiškinti, ar devonreksas yra jums tinkama veislė?
Pirmiausia reikėtų identifikuoti, kokią alergiją turite – silpną, vidutinę ar stiprią. Alergijas žmonėms pagrinde iššaukia 2 alergenai – kailis ir „Fel d 1“ baltymas, todėl kitas žingsnis yra išsiaiškinti, kam tiksliai esate alergiškas - baltymui ar kailiui.
Baltymą „Fel d 1” išskiria visos katės. Jis randamas kačių seilėse, riebalinėse liaukose, esančiose jų odoje, pleiskanose ir net šlapime. Alergiškiems žmonėms šis baltymas gali sukelti IgG (alerginę) arba IgE (astminę) reakciją.
Jei esate alergiškas gyvūno plaukui – tuomet šią veislę galite apsvarstyti kaip Jums tinkamą. Devonreksai beveik nesišeria, ir pasižymi labai trumpu kailiuku, todėl alerginių reakcijų dažniausiu atvėju nesukelia. Įdomus faktas yra tas, kad devonreksai kailio neturi – tas gražus, banguotas „kailis“ yra katino poplaukis.
Taip pat, veislyno praktikoje yra pasitaikęs ne vienas atvėjis, kai klientai, parsivežę kačiuką namo, pajuto silpnas alergines reakcijas. Klientai pirmiausia pasirinko pabandyti alergiją slopinti anti-alerginiais vaistais. Su laiku, kadangi alergeno buvo gaunama po truputį kasdien, o vaistų pagalba simptomai buvo slopinami – organizmas įgavo imunitetą ir alergija išnyko! Todėl jei ir jūs svajojate apie naują šeimos narį, tačiau alergijos tam trukdo – nepraraskite vilties!
Patinas ar patelė?
Tai turbūt vienas dažniausiai užduodamų klausimų. Internete galima rasti informacijos, kad viena ar kita lytis yra meilesnė, ramesnė, žaismingesnė ir kt., todėl renkantis naują šeimos narį, klientai dažnai prašo patarimo, kokią lytį rinktis geriau.
Devonreksai apskritai yra labai meili, sociali veislė, kuri ne veltui dažnai vadinama „katašuniais“. Mano praktikoje pasakymai, kad berniukai ar mergaitės turi tik jiems būdingų charakterio savybių yra neteisingi. Tiek berniukai, tiek mergaitės yra socialūs, žaismingi, ramūs, meilūs ir kt. Kiekvienas gyvūnas gimdamas, kaip ir vaikas, su savimi atsineša savo unikalų charakterį. Mano, kaip veisėjos, patarimas – rinkdamiesi naują šeimos narį rinkitės ne pagal lytį, o žiūrėkite į tą, prie kurio labiausiai „limpa“ širdis – taip pasirinksite tinkamiausiai.
